Knyga-Dovana arba kaip ugdyti DOSNUMĄ

2018 metų balandžio 16-osios vakarą praūžė jau antrasis socialiai atsakingos žaidimų akademijos KORI KORI ir organizacijos Gelbėkit vaikus organizuojamas projektas Knyga dovana. Mes dalyvavome, mums labai patiko! Toks projektas yra:

• puiki galimybė patirti dovanojimo džiaugsmą;
• kalbėtis su savo mažaisiais apie dėkingumą, už tai ką turime;
• kalbėtis apie tuos, kurie dėl įvairiausių priežasčių stokoja tokių dalykų;
• aptarti, ką mes kiekvienas galime padaryti, kad pasaulis taptų geresne vieta būti.

Jėzuitas, kunigas Rytis Gurkšnys SJ teigia, kad „kai dalinamės su kitais šypsena, padrąsinimu, pinigais, geru žodžiu, laiku, energija, kūrybingumu ir kitais turtais, tada tampame patys dar labiau apdovanoti, dar turtingesni, dar labiau palaiminti. Mūsų gyvenimo pilnatvė tiesiogiai priklauso nuo mūsų dosnumo kitiems.“

Norint ugdyti dosnumo jausmą vaikams rekomenduojama, kad tėvai kasdieniame gyvenime rodytų dosnumo apraiškas ir vaikai nuo pat mažų dienų galėtų įsitraukti ir dalyvauti veiklose, skatinančiose dosnumą, dėkingumą. Tik svarbu atkreipti dėmesį į kelis dalykus:

• duoti, dovanoti galime tai, ką turime, t.y. vaikas gali dalintis, nori dalintis, jam smagu, kai ir kitiems smagu, bet kad tai įvyktų, pirmiausia turi būti patenkintas normalus, teisėtas vaiko poreikis, kad jis pats yra MATOMAS, MYLIMAS tėvų, SVARBUS, GERAS, toks, koks yra, kad JUO RŪPINASI (jeigu rūpinimasis kitais mums (mamai/tėčiui) yra didesnė vertybė nei laikas su savo vaiku ar dovanos jam, stiprinsime neteisybės, paliktumo jausmą);
• žmogus turi būti pribrendęs dalintis, t.y. gebėjimas dalintis yra emocinio intelekto dalis, tad būtų naivu tikėtis, kad dvimetis noriai dalinsis savo žaislais, kygelėmis ir pan.; daugiau apie socioemocinius įgūdžius skaitykite straipsnyje KAIP UŽAUGINTI LAIMINGĄ VAIKĄ (bet net ir vyresnis vaikas konkrečią dieną gali nenorėti kažkuo dalintis, jis vis tiek yra geras žmogus; dar daugiau, jeigu vaikas nuolat verčiamas dalintis neatsižvelgiant į jo poreikį turėti asmeninių, brangių dalykų, stiprinama priešinga savybė – šykštumas);
• leiskime vaikui patirti, kad jo dosnumas kuria kitų džiaugsmą, šeima turėtų būti pirmoji vieta tokiai patirčiai, t.y. nuoširdžiai, būdami ČIA ir DABAR, ŽIŪRĖDAMI VAIKUI Į AKIS priimkime vaiko MUMS (mamai/tėčiui) dovanojamas dovanas, ar tai būtų saulės geltonumo pienės žiedas, kantriai rinktų gražiausių akmenėlių sauja, piešinys ar spontaniškas koncertas; indai, kambariai, skalbiniai, delfiai ir veidaknygės gali palaukti…
• kurkime šeimos tradicijas, puoselėjančias dosnumą bei dėkingumą, pavyzdžiui, PADĖKOS VAKARAI, kai šeimos rate ar jau gulėdami lovelėse dalinamės, už ką tą dieną esame dėkingi (kartą metuose tokias padėkas surašykime ant tam skirtos staltiesės: tekstilės rašikliu apibraukime savo ir kiekvieno vaiko atskirai delną, viduje įrašykime metus bei dėkojimus, turėsime puikų metraštį); dalyvaukime pavasarinėje gamtos švarinimo akcijoje DAROM; paskatinkime vaikus bėgti kasmetiniame UNICEF VAIKŲ BĖGIME, kur dalyvio mokestis yra skiriamas išsaugoti alkstančių vaikų skurdžiose šalyse gyvybę; susiburkime į ŠVENTŲ KALĖDŲ VIEŠNAGĘ, kai pirmąją arba antrąja Šventų Kalėdų dieną nešini savo rankomis kurtomis dovanėlėmis, kepiniais aplankome tuo metu dirbančius žmones (policininkus, medikus, ugnegesius gelbėtojus, prekybos centrų darbuotojus ir pan.).
• visa šeima drauge dalyvaukime savanoriškoje veikloje, pavyzdžiui, gyvūnų priežiūra prieglaudoje; „maltiečių sriubos“ dalinimas ar senolio, gyvenančio kaiminystėje, lankymas; turgelio „Visos surinktos lėšos bus skiriamos vėžiu sergantiems vaikams“ ar kitu tikslu organizavimas; ir pan.

Taigi šypsokimės vieni kitiems, rūpinkimės vieni kitais ir pasaulis bus ta vieta, kur gera būti. Juk „kaip šauksi, taip atsilieps“, tiesa?