Vaiva klausia:
„Esu jūsų žurnalo skaitytoja ir iš tiesų buvo daug rašoma apie vaiko pratinimą prie puoduko… Tačiau aš jau nebežinau, ką mums daryti, viską išbandėm… Mergaitei tuoj 2 metukai ir ji niekaip nesėda nei namie, nei darželyje, nei ant puoduko, nei ant klozeto… Vaikštom be sauskelnių, kai ji nori pasiprašo, bet… Jei bandom sodinti ant puodo, verkia, išsigandusiom akim žiūri, kojytes tiesia ir sako „nenoriu“. Bandėm ir nedėti sauskelnių, bet tada ji kenčia, kol pradeda verkti ir jau nebeišlaiko ir po lašelį padaro tik į kelnytes. Išgąsdinę nebuvom niekad. Bet ji supranta, kam puodukas reikalingas, žaisliukus sodina, sako „siiii“. Kaip mums ją pripratinti? Darželis buvo paskutinė viltis, kad matys kitus vaikučius, bet ten tas pats… Prašau, padėkite!“
Miela Vaiva,
ačiū už pasitikėjimą. Jūsų mažylė yra aktyvi, žaisminga mergytė, besirūpinanti savo žaisliukais ir jų „reikalais”. O jūs esate puiki, jautri mama, kuriai rūpi, kad šis etapas jos gyvenime būtų kuo sklandesnis.
Namie ji jau vaikšto be sauskelnių. Padrąsinkite ją: Tu jau didelė mergytė, kaip mama ir tėtis dėvi apatines kelnaites. Greitai išmoksi ir į puoduką sisioti/kakoti. Geriausiai vaikai mokosi stebėdami. Tą jūs ir pati parašėte, kad „matys kitus vaikučius…” Rodykite pavyzdį patys (mama/tėtis). Pasakokite jai, kaip jūs einate į tualetą, tegu vaikas mato jus sėdinčią ant kolzeto.
Tualeto reikalai susiję su savo kūno pajautimu, tad atiduokite kuo daugiau kontrolės savo vaikui. Tegu ji pati išsirenka puoduką (gal jai patinka grojantis arba būtinai rožinis). Te vieną puoduką turės ir jos numylėti žaislai. Tegu ji žaidžia! Tikrai ateis ta diena, kai ji bus pasiruošusi. Iš pradžių ji gali sėdėti ant puoduko su rūbais (kuo dažniau, tuo geriau). Sėdant/stojant, sėdant/stojant formuojama raumenų atmintis. Padrąsinkite, kad Kai tik būsi pasiruošusi, išmoksi į puoduką sisioti, nes visi žmonės išmoksta sisioti į puoduką”. Tą darykite švelniai, kantriai ir jautriai.
Karts nuo karto pasiūlykite jai atsisėsti ant puoduko be kelnyčių. Skaitykite drauge knygeles, tiesiog būkite šalia. Nesitikėkite, kad ji būtinai ką nors padarys. Pasidžiaukite kiekvienu mažu laimėjimu: Va, matai, jūs abu su meškiu sėdite ant puoduko. Venkite bet kokios prievartos: griežto sodinimo ar laikymo ant puoduko jėga. Mergaitei pasituštinus (į kelnaites ar sauskelnę), turinį išmeskite į klozetą. Paaiškinkite, kad Kakulio vieta puoduke arba tualete. Tegu ji nuleis vandenį, gali pamojuoti jam „ate ate.”
Stebėkite savo mažylę. Jei ji sustingo, pasikeitė jos veido išraiška arba ji bėga slėptis į kokį kampą (vaikai instinktyviai ieško privatumo), įvardinkite, kas vyksta: Ar tu nori kakulio? Tuoj, atnešiu puoduką. Arba Kai jauti, kad nori kaku, ateik pas mane, padėsiu tau atsisėsti ant puoduko. Ir pan. Reikia laiko ir ji išmoks atpažinti tą jausmą. Jeigu ji sėdi ant puoduko, nieko į jį nepadaro, o tik apmovus kelnes apsikakoja, reaguokite kantriai: Kakulio vieta puoduke. Kai tik būsi pasirengusi, tau pavyks pakakoti į puoduką. Kai galiausiai jai pavyks pasisioti/pakakoti į puoduką, pasidžiaukite (ramiai, be didelių fanfarų, nes ar jum išėjus iš tualeto kas nors dovanoja gėlių?) jos pasiekimu: Tu turėtum savimi didžiuotis. Tu augi ir savarankiškėji. Greitai būsi savarankiška kaip mama ir tėtis.
Jeigu dukrytė rodo jums ženklus, kad jai reikia į tualetą, veda jus už rankos arba atneša jums puoduką, kad padėtumėt jai atsisėsti ant jo, įvardinkite tai. Net jeigu ji nespėja laiku, ji jau supranta, kas su ja vyksta. Padrąsinkite ją: Taip, tu man pasakei, kad tau reikia į tualetą. Dabar kelnytės šlapios. Nieko tokio. Tu mokaisi. Eikš, padėsiu tau persirengti. Kitą kartą spėsi laiku. Kantriai reaguokite. Jeigu jus erzina šlapių kelnių „kalnai”, kalbėkite apie tai su kita mama, savo vyru ar kitu suaugusiuoju „prie keturių akių”, t.y. kad jūsų vaikas to negirdėtų. Erzulys, pyktis, nuovargis yra jūsų jausmai. Neužkraukite jų savo dukrytei. Ji tikrai nori išmokti tuštintis į puoduką ir, kai tik bus pasiruošusi, taip ir darys. Ji turi girdėti jūsų padrąsinimus ir palaikymą, mokymasis naudotis tualetu yra procesas, kurio metu jai labai reikia jūsų pagalbos, kantrybės ir meilės.
Taip pat kalbėkitės su ja apie tai, kad dabar ji jau eis į darželį. Kaip mama/tėtis eina į darbelį, taip ir ji eis pas savo draugus. Tai yra kol kas esminis pokytis jos gyvenime. Aptarkite, ką ji ten veiks, kada jūs ją pasiimsite ir pan., kad ji jaustųsi saugesnė. Svarbu, ir kad jūs pati jaustumėtės rami, kad jai darželyje gerai. Nekelkite sau tikslo, kad ji per pirmą savaitę dar ir tualetu pradės savarankiškai naudotis.
Kantrybės ir meilės jums!
P.S. Jei galvotumėte apie kito vaikelio pratinimą prie puoduko, kviečiu pasidomėti natūraliąja kūdikių higiena arba kaip bendrauti su ką tik gimusiu vaikeliu apie tualeto reikalus (išsamiau paskaitoje: http://esusalia.lt/paskaita-apie-naturalia-kudikiu-higiena-jau-ir-video-formatu-2/). Naujagimiai instinktyviai moka pranešti savo tėvams, kad jie nori valgyti, kad jie nori šilumos, prisiglausti prie mamos/tėčio. Lygiai taip pat jie mums pasako, kad jie nori tuštintis. Noras į tualetą yra dažna kūdikių verkimo priežastis.
Linkiu sėkmės!